- taiklus
- taiklùs, -ì adj. (4) Š, DŽ
1. Glv, Kp gerai pataikantis: Taiklùs šaulys NdŽ. Ano labai taiklì ranka, mun su akminuku leido ir uždevė Užv. Ten kiti šaudė, o mun nedevė: netaiklì ranka Trk. Paskendę dūmuose priešai negalėjo nė svajoti apie taiklią ugnį sp. Jeigu tamstos smūgiai visada tokie taiklūs, tai su tamsta žaisti gana pavojinga! V.Myk-Put. Vienas sportininkas pasižymi taiklesniu metimu, kitas geriau moka varyti kamuolį sp.
taĩkliai adv. DŽ, NdŽ, taikliaĩ NdŽ: Taip taikliai jis šaudė Šlč. Priešo bombos krito netaikliai rš. Norint taikliai šaudyti, reik gerti ąžuolinių virintų anglių LTR.2. prk. gerai apibūdinantis, tikslus: Taiklùs žodis NdŽ. Iš tikrųjų autorius, nė pats to nenujausdamas, pasakė labai taiklią mintį A.Vencl. Vaizdingi ir taiklūs tie seni posakiai, kad gamta sukūrusi tik pusę Italijos, o antrą jos dalį sukūrę italų architektai sp.taĩkliai adv.: Pasakyta gerai ir taikliai rš. Netaikliai vartojama žodžio darybos priemonė iškreipia mūsų supratimą apie daiktą ar veiksmą KlK3,29. Apsakyme yra daug taikliai pastebėtų buities detalių, konkrečių vaizdų rš.3. taikingas, linkęs taikytis, taikus: Taiklùs žmogelis, susigerinom DūnŽ. | Taiklesniám geriau, su piktumu kur nueisi – į duobę DūnŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.